Šokis kartu yra ir paprastas ir labai sudėtingas. Per gyvenimą mes dažnai susikuriame vienokias ar kitokias nuostatas apie tai, ką mes vadiname šokiu. Tiems, kas lankė klasikinio šokio mokyklas, šokis yra žingsneliai, kuriuos įvaldžius galima judėti gražiai bei taip, kaip dera. Tiems, kam šiose mokyklose nepasisekė, pažįstama mintis „aš šokti nemoku“ arba „šoku ne į ritmą“ ir pan.
Šokio terapija priešingai kildinama iš modernaus šokio, kuris suteikia laisvės, tačiau irgi yra nukreiptas į estetinį vaizdą. Šokio terapija paliko estetiką nuošalėje ir susitelkė į kūną, jausmus, judantį žmogų ir jo realybę. Šokio terapeutai tiki, kad dažnai emociniai ir psichologiniai sunkumai pasireiškia kūne kaip raumenų įtampa. Šokis leidžia išreikšti vidinius jausmus ir judesio pagalba atpalaiduoti įtampą.
Kiekvienas iš mūsų judame unikaliai. Net ir profesionalūs šokėjai, kurie kasdien mokosi naujos choreografijos turi savo specifinį judėjimo būdą. Savo unikalaus šokio atradimas suteikia energijos. Tai lyg įsiklausymas kaip kalba kūnas. Judesys yra kūno kalba.
Šokio terapeuto tikslas yra sukurti saugią aplinką, kurioje judėtojas galėtų atrasti savo kūno judesius.
